Vienas iš fundamentalių teisinių procesų – teismo pareiga tinkamai informuoti šalis apie teisminį procesą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teismai, teismo įsakymus išdavinėja ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų (skolininkų) atžvilgiu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnį (įteikimo tvarka), fiziniui asmeniui procesinis dokumentas gali būti įteiktas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šis supaprastintas procesas labai naudingas kreditoriams, padedantis be ginčo prisiteisti skolas iš
skolininkų.

Ši įstatymo norma koreliuoja su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 438 straipsniu (procesinių dokumentų įteikimas), kuris nenumato jokių apribojimų dėl 123 – 124 straipsnių taikymo, įteikiant skolininkui procesinius dokumentus (išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdą).

Iš kitos pusės toks procesinių dokumentų įteikimas sukuria situaciją, kai asmuo (skolininkas) apie priteistą iš jo skolą sužinos jau įsiteisėjus teismo įsakymui. Tačiau įstatymų leidėjas yra pateikęs keletą procesinių instrumentų, kaip apsiginti nuo priteistų skolinių įsipareigojimų.

Norint lengvai prisiteisti skolą ar apsiginti nuo skolų išieškojimo, Jūs galite kreiptis adresu dziugas.zymancius@cignitus.lt arba info@cignitus.lt

Vienoje iš naujienų detalizavome dokumentų įteikimo ypatumus Lietuvos Respublikoje. Šiandiena aptarsime 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau ir Reglamentas).

Viena iš sąlygų, kada šis reglamentas leidžia dokumentų gavėjui atsisakyti priimti dokumentą – dokumentas surašytas kalba, kurios nesupranta dokumentų gavėjas.

Jurisprudencijoje detalizuota, kad nėra pakankamas pagrindas dokumentų gavėjui nurodyti, kad jis nesupranta kalbos surašytos įteikiamame dokumente.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavęs, kad ne pats dokumentų gavėjas turėtų galutinai nuspręsti apie kalbos žinojimą, nes tokiu atveju įteikimo efektyvumas priklausytų išimtinai nuo dokumentų gavėjo valios. Papildomai teismas pažymėjo, kad šalių sutartos kalbos naudojimas taip pat savaime neįrodo tos kalbos mokėjimo.

Aiškesnis pavyzdys galėtų būti su juridiniais asmenimis. Nors įteikimo tvarka juridiniam asmeniui atskirai nereglamentuota, esant ginčui dėl dokumentų atsisakymo priimti, analizuojami verslo santykiai. Jei Jūsų įmonė vykdo veiklą per kelias valstybes nares (pvz. Lietuva-Lenkija), vieni iš teismo argumentų dėl kurių Lietuvos Respublikos įmonė turėtų suprasti lenkų kalbą būtų – Lietuvos Respublikos įmonė dirba su lenkų klientais (susirašinėjimai lenkų kalba); turimi klientai Lenkijos piliečiai. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonės argumentas atsisakyti priimti dokumentus dėl nesuprantamos lenkų kalbos gali būti pripažintas nepagrįstas.

Taigi, reglamentas leidžią atsisakyti priimti dokumentą, jei dokumentas surašytas kalba, kurios nesuprantu dokumentų gavėjas. Tačiau praktika rodo, kad ginčo atveju gali nepakakti teiginio, kad kalba nesuprantama. Atsisakymo pagrįstumas tikrinamas įvertinus visą duomenų sankaupa, aplinkybių visumą.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. Vyriausybės sprendimu vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Šiose savivaldybėse ribojimai įsigaliojo nuo spalio 28 d.

Primename, jog šalies Verslui, susiduriančiam su Covid-19 pandemijos, įprastą įmonių veiklą ribojančiomis priemonėmis, gali būti išduodamos Force Majeure (nenugalimos jėgos) pažymos, kurias išduoda kiekvienos šalies apskrities Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Jeigu Jūsų įmonė susiduria su sutarčių, tokių kaip patalpų nuomos, kreditinių įsipareigojimų mokėjimo, prekių ar paslaugų tiekimo ir pan., vykdymo problemomis, Jūs turite teisę kreiptis į atitinkamos apskrities Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl Force Majeure (nenugalimos jėgos) pažymos(-ų) gavimo. Tokia pažyma leistų pagrįstai atidėti tam tikrų konkrečių Jūsų įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į Cignitus komandą, kuri suteiks išsamią informaciją ir padės parengti reikalingus dokumentus dėl Force Majeure (nenugalimos jėgos) pažymų gavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi iš esmės pakeitė anksčiau Lietuvos teismų taikytą, nusistovėjusią praktiką bylose dėl vartojimo kredito sutarčių pagrindų skaičiuotų ir iš asmenų priteistų palūkanų skaičiavimo.
Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti  sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo;  pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų  palūkanų  (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Tai reiškia, jog kreditų bendrovės ir/ar iš jų skolas superkančios bendrovės nebegali reikalauti visų vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų priteisimo, kurios kaip rodė praktika buvo didžiulės ir dažnu atveju net iki kelių kartų viršydavo pagrindinę skolą.
Šaltinis www.lat.lt

Kaip rodo praktika, ne retas pilietis įsigijęs dėvėtą, tačiau nekokybišką automobilį, dažnu atveju nėra linkęs ginti savo teisių manydamas, jog daiktas ne naujas ir įsigyti tvarkingą transporto priemonę yra „loterija“. Taip yra dėl nepakankamo savo teisių išmanymo ir žinojimo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.327 str. 1 d. numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
Reziumuojant pabrėžtina tai, jog jei įsigijote nekokybišką automobilį, nors pardavėjas tikino, jog automobilis tvarkingas, o automobilio profesionaliai ir neapžiūrėjote (kadangi tokios pareigos neturite), visgi turite teisę tokį automobilį grąžinti pardavėjui ir reikalauti jo grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (restitucija). Arba jei automobilį sutinkate pasilikti, tuomet galite reikalauti pardavėjo padengi automobilio tvarkymo (remonto), kuris būtinas, kad automobilis būtų naudojamas pagal paskirtį, kaštus. Pabrėžtina, kad daikto trūkumai nebūtinai turi būti užslėpti ir / ar pardavėjas apie juos gali ir nežinoti, tačiau kaip minėta anksčiau, būtent pardavėjas parduodamas automobilį turi užtikrinti, kad Jūsų įsigytas daiktas, šiuo atveju automobilis, galės būti naudojamas pagal paskirtį. Jei po pirkimo pastebėjote, jog automobilio techninis stovis neatitinka skelbime nurodytos būklės ir automobilis iš esmės yra netvarkingas – ginkite savo teises.
Dėl išsamesnės konsultacijos galite susiekti su Cignitus komanda, kuri padės Jums rūpimais klausimais.