Vienoje iš naujienų detalizavome dokumentų įteikimo ypatumus Lietuvos Respublikoje. Šiandiena aptarsime 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau ir Reglamentas).

Viena iš sąlygų, kada šis reglamentas leidžia dokumentų gavėjui atsisakyti priimti dokumentą – dokumentas surašytas kalba, kurios nesupranta dokumentų gavėjas.

Jurisprudencijoje detalizuota, kad nėra pakankamas pagrindas dokumentų gavėjui nurodyti, kad jis nesupranta kalbos surašytos įteikiamame dokumente.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavęs, kad ne pats dokumentų gavėjas turėtų galutinai nuspręsti apie kalbos žinojimą, nes tokiu atveju įteikimo efektyvumas priklausytų išimtinai nuo dokumentų gavėjo valios. Papildomai teismas pažymėjo, kad šalių sutartos kalbos naudojimas taip pat savaime neįrodo tos kalbos mokėjimo.

Aiškesnis pavyzdys galėtų būti su juridiniais asmenimis. Nors įteikimo tvarka juridiniam asmeniui atskirai nereglamentuota, esant ginčui dėl dokumentų atsisakymo priimti, analizuojami verslo santykiai. Jei Jūsų įmonė vykdo veiklą per kelias valstybes nares (pvz. Lietuva-Lenkija), vieni iš teismo argumentų dėl kurių Lietuvos Respublikos įmonė turėtų suprasti lenkų kalbą būtų – Lietuvos Respublikos įmonė dirba su lenkų klientais (susirašinėjimai lenkų kalba); turimi klientai Lenkijos piliečiai. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonės argumentas atsisakyti priimti dokumentus dėl nesuprantamos lenkų kalbos gali būti pripažintas nepagrįstas.

Taigi, reglamentas leidžią atsisakyti priimti dokumentą, jei dokumentas surašytas kalba, kurios nesuprantu dokumentų gavėjas. Tačiau praktika rodo, kad ginčo atveju gali nepakakti teiginio, kad kalba nesuprantama. Atsisakymo pagrįstumas tikrinamas įvertinus visą duomenų sankaupa, aplinkybių visumą.