Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi iš esmės pakeitė anksčiau Lietuvos teismų taikytą, nusistovėjusią praktiką bylose dėl vartojimo kredito sutarčių pagrindų skaičiuotų ir iš asmenų priteistų palūkanų skaičiavimo.
Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Tai reiškia, jog kreditų bendrovės ir/ar iš jų skolas superkančios bendrovės nebegali reikalauti visų vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų priteisimo, kurios kaip rodė praktika buvo didžiulės ir dažnu atveju net iki kelių kartų viršydavo pagrindinę skolą.
Šaltinis www.lat.lt